Fjölmišlaólęsi Lyfjastofnunar

Fjölmišlaólęsi Lyfjastofnunar Vilhjįlmur Hjįlmarsson, varaformašur ADHD samtakanna svarar athugasemd Lyfjastofnunnar.

Fjölmišlaólęsi Lyfjastofnunar

Vilhjįlmur Hjįlmarsson, varaformašur ADHD samt.
Vilhjįlmur Hjįlmarsson, varaformašur ADHD samt.

Mešfylgjandi svar Vilhjįlms Hjįlmarssonar, varaformanns ADHD samtakanna, viš athugasemd Lyfjastofnunnar, birtist fyrst į vef Mannlķfs, https://mannlif.is/blogg/fjolmidlaolaesi-lyfjastofnunar/

Fjölmišlaólęsi Lyfjastofnunar

Žann 15. janśar birtir Lyfjastofnun į heimasķšu sinn „svar vegna vištals Mannlķfs frį 4. janśar viš“ undirritašann. Ķ žeim skrifum gętir nokkurs misskilnings, mešal annars aš mķn višbrögš hafi eingöngu veriš vegna greinar Mķmis Arnórssonar lyfjafręšings, sem birt var į vef stofnunarinnar 11. desember sķšastlišinn. Af einhverjum įstęšum minnist Lyfjastofnun ekki į aš sama dag birtir MBL vištal viš fyrrnefndan Mķmi Arnórsson, žar sem kvešur viš öllu herskįrri tón en finna mį ķ sjįlfri grein Mķmis į vef Lyfjastofnunar. Viš žau ummęli hef ég żmislegt aš athuga.

Žar segir mešal annars: „Ķ samtali viš mbl.is um žessa sķauknu notkun į bęši örvandi og slęvandi lyfjum segir hann [Mķmir] aš svefnlyf, eins og melótónķn, séu ósjaldan notuš sem mótvęgi viš örvandi įhrifum ADHD-lyfjanna, eins og Concerta. Žess séu žį dęmi, aš börn séu lįtin taka metylfenķdat į daginn og til mótvęgis, melótónķn į kvöldin til aš sofna.“

Ég tek heilshugar undir aš varasamt geti veriš aš gefa börnum melantónin śt ķ eitt, einfaldlega vegna žess aš mikiš skortir į rannsóknir į langtķmanotkun hjį svo ungum einstaklingum enn į lķkamlegu žroskaskeiši. Aš öšru leyti opinberar lyfjafręšingurinn Mķmir eigin vanžekkingu į hvernig ADHD lyf virka og eins hverjar eru helstu orsakir svefntruflana tengdum ADHD.

Mķmi sem og öšrum starfsmönnum Lyfjastofnunar til upplżsingar, žį get ég frętt žau um aš žrįtt fyrir aš virka efniš ķ flestum ADHD lyfjum sé örvandi, žį eru örvandi įhrif lyfjana ekki žaš sem mestu skiptir ķ žeim litlu skömmtum sem okkur er rįšlagt aš taka. Meira segja svo lķtil aš afreksķžróttafólki meš ADHD er veitt undanžįga til aš nota lyfin, enda geti żmis einkenni ADHD hamlaš viškomandi meira en žeir „gręši į örvun lyfjanna“.

ADHD er taugažroskaröskun sem orsakar vanvirkni ķ įkvešnum heilastöšvum. Į mjög svo einföldušu mįli snżst virknin örvandi ADHD-lyfja ekki um aš auka framleišslu dópamķns (nokkuš sem leitt getur til įnetjunar) heldur fyrst og fremst um aš tefja frįsog dópamķns sem nįttśrulega er til stašar. Meš žeim hętti fęr ADHD heilin lengri tķma til aš nżta dópamķniš, taugabošefni sem naušsynlegt er til aš taugaboš berist milli taugaenda. Viš veršum sem sagt rólegri af žvķ aš heilastöšvar ķ framheila fara aš virka rétt, ekki vegna beinnar örvunar lyfjanna. Misnotkun fķkilsins gengur į hinn bóginn śt į aš taka inn mun meira magn, helst ķ ķ ęša eša nef, sem żtir undir of-framleišslu į dópamķni og veldur vellķšan (vķmu).

Jafn žversagnarkennt og žaš kann aš hljóma er vel žekkt aš žessi sömu lyf – sem vissulega byggja į örvandi efni – eru sumum ķ okkar hópi naušsynlegt til aš geta sofiš. Svefntruflanir eru afar algengur fylgifiskur ADHD žar sem heilinn er į fljśgandi ferš žegar viš leggjumst til svefns. Jafnframt er żmislegt annaš tengt ADHD sem truflar svefninn śt ķ eitt og orsakar aš viš nįum sjaldan nęgri hvķld. Vissulega er lķka žekkt aukaverkun vegna örvandi lyfjamešferšar aš einstaklingur eigi erfitt meš aš sofna. Žaš hefur hins vegar nįkvęmlega ekkert aš gera meš örvandi įhrif lyfjanna aš gera – ķ flestum tilfellum er virkni lyfjanna aš mestu eša öllu horfinn. Žaš er frekar sį pirringur sem fylgir aš virknin sé aš hverfa sem orsakar aš einstaklingur nęr ekki ró. Žetta į ekki sķst viš yngri einstaklinga sem ķ ofanįlag žurfa meiri hvķld en viš sem eldri eru.

Af oršum Mķmis aš dęma gefur hann sterklega ķ skyn aš vegna örvunarįhrifa ADHD lyfjanna žurfi aš gefa börnum svefnlyf til aš nį žeim nišur. Žetta er grafalvarleg rangfęrsla hjį Mķmi og óįsęttanlegt aš lyfjafręšingur hjį Lyfjastofnun lįti svona lagaš śt śr sér ķ fjölmišlum. Ég leyfi mér enda hiklaust aš fullyrša aš žessi ummęli starfsmanns Lyfjastofnunar ein og sér hafi nś žegar orsakaš aš foreldrar barna meš ADHD hafi dregiš śr lyfjagjöf, jafnvel įn frekara samrįšs viš lękni barnsins.

Sjįlf grein Mķmis į vef Lyfjastofnunar er reyndar um margt įgęt. Kannski tvennt sem ég vil setja śt į. Annaš tengist žeirri óheppilegu stašreynd aš undirliggjandi rannsókn nęr einungis śt įriš 2017. Óheppilegt segi ég, vegna žess aš nś er vitaš aš samsvarandi tölur fyrir 2018 sżna breytta stöšu, enda loks komin fram įhrif vegna hertra reglna um lyfjaįvķsanir vegna įvanabindandi lyfja sem og löngu tķmabęrrar eftirfylgni meš tilkomu rafręns lyfjagrunns. Ešlilega er hér žó ekki viš Mķmi aš sakast. En verra žykir mér žegar hann velur aš sżna į lķnurķti (Mynd 12) magnsamanburš milli Ķslands, Danmerkur og Noregs, sem eingöngu byggir į metżlfenidat lyfjum.

Fyrir žaš fyrsta hefur marg oft veriš bent į aš hér žurfi aš taka saman bęši lyf sem byggja į metżlfenidat og amfetamķni (oftast um aš ręša afleišur af amfetamķni, alls ekki hreint amfetamķn). Lyf sem byggja į afleišum af amfetaķni eru einfaldlega sįralķtiš notuš hér į landi. Janfvel žó Noršurlöndin noti žau lyf mun minna en til dęmis Bandarķkjamenn, žį er hlutfall žeirra meira en hér į landi og žvķ skekkir žetta heildarmyndina.

Annaš sem skżrir muninn į Ķslandi og Noršurlöndunum (og eflaust fleiri Evrópulöndum) er aš fleiri ķslenskir gešlęknar sękja sérfręšimenntun  vestur um haf og višurkennd stašreynd aš Bandarķkin eru hvaš žetta varšar į undan Evrópužjóšum. Žaš sést enda berlega ef horft er į svipašar tölur sem starfsmenn Embęttis landlęknis hafa sett fram, aš einungis žarf aš hlišra žeim um örfį įr. Hvaša sęmilega talnaglöggur einstaklingur sér strax aš hér er sama sveifla – Ķsland er einungis örlķtiš fyrr į feršinni.

Eins veršur aš hafa ķ huga aš viš byggjum į bandarķskum greiningingarstašli [DSM-5] en Noršurlöndin nota stašal frį WHO [ICD-10 – nżlega uppfęrt ķ ICD-11]. Žessir stašlar eru um margt keimlķkir en vel žekkt aš breytingar į bandarķska stašlinum eru oft į tķšum 5-10 įrum į undan žeim frį WHO. Žekking og skilningur į ADHD hjį fulloršnum hefur aukist mikiš į undanförnu žremur įratugum. Fyrir vikiš er athyglisvert aš sjį ķ klķnķskum leišbeiningum danska landlęknisembęttisins frį 2015 , hvar sérstaklega er bent į aš mengi fulloršinna sem greinast meš ADHD eftir DCI-10 er ašeins lķtill hluti žess mengis sem fęr jįkvęša greiningu eftir DSM-V. Ķ žvķ ljósi er bent į aš naušsynlegt sé aš hafa ķ huga hęttu į vangreiningu žar ķ landi. DCI-11 var gefinn śt į sķšasta įri. Viš lauslega skošun fę ég ekki betur séš en aš stašallinn skilgreini ADHD mjög svo svipaš og finna mį ķ DSM-V. Žvķ veršur athyglisvert aš fylgjast meš breytingum į Noršurlöndunum nęstu įrin og nįnast fullvķst aš ADHD greiningum muni fjölga, ekki sķst mešal fulloršinna. Eins er athyglisvert aš hęging į aukningu į Noršurlöndunum kringum 2014-2016 kemur til rétt įšur en danska landlęknisembęttiš sį įstęšu til aš uppfęra fyrrnefndar klķnķskar leišbeiningar. Žaš skyldi žó ekki vera aš Noršurlöndin hafi žegar nįlgast okkar stöšu? Ég ķtreka aš ķ grein Mķmis er einmitt bent į žessa sömu stöšnun.

Ķ ofanįlag hefur skort nišurgreišslu į öšrum stušningi en felst ķ lyfjamešferš og ekki sķšur ašgengi aš vöndušu greiningarferli, sem aftur veldur žvķ aš vandi barna og fulloršinna meš ógreint ADHD vindur endalaust upp į sig.

Žaš er žess vegna sem ólķšandi er aš stofnanir į borš viš Embętti landlęknis og nś Lyfjastofnunar leyfi sér aš horfa svo žröngt į gögn af žessu tagi og hunsa um leiš żmislegat annaš sem žar kemur fram.

Hvaš er svo raunveruleg afstaša Mķmis Arnórsson um stöšu mįla ķ dag? Blašamašur MBL segir hreint śt sagt aš Mķmir leggi mesta įherslu į aukningu ķ notkun Ķslendinga į metylfenķdati. „Ķ sumum flokkum er enginn afgerandi munur į okkur og öšrum en žegar kemur aš metylfenķdat-lyfjum er eins og viš séum bara Voyager 2 aš stefna śt śr sólkerfinu.“ MBL sér enda įstęšu til aš birta einungis eitt lķnurit śr grein Mķmis … Mynd 12 sem fjallaš var um hér ofar.

Žvķ hlżt ég ķ ljósi ummęla starfsmanns Lyfjastofnunar aš vķsa til föšurhśsa fullyršingum ķ fyrrnefndu svari Lyfjastofnunar um aš gętt sé hófs – aš varaš sé viš oftślkun talna og reynt sé aš stķga varlega til jaršar – enda hverjum sem lesa vill morgunljóst aš svo er ekki.

Aš lokum tel ég naušynlegt aš benda Lyfjastofnun į eftirfarandi:

  • Vissulega er rétt aš samkvęmt skżrslu starfshóps į vegum heilbrigšisrįšherra er įréttaš aš nota skuli frekar langvirkandi lyf. Sś įhersla er hins vegar fyrir löngu komin til framkvęmda og ennfremur hnykkt į žessu ķ hertum reglum sem tóku gildi 1. jślķ 2018Žess utan hefur lengi veriš vitaš aš fķklar geta misnotaš flest langvirkandi lyf rétt eins og žau skammvirkandi.
  • Upp śr hruni flęddu örvandi ADHD lyf sem og önnur įvanabindandi lyf inn į svarta markašinn. Žetta orsakašist m.a. af gengishruni ķslensku krónunnar og į žeim tķma var įn efa stór hluti lyfjanna tilkominn vegna einstaklinga sem sviku śt lyfsešla. Aldrei hefur žó tekist aš sżna fram į hversu stór hluti var innlendur eša hvaš tengdist smygli. Hins vegar hefur undanfariš hįlft įr margoft komiš fram ķ fréttum aš skżr merki séu um frambošiš tengis nś fyrst og fremst smygli. Meš öšrum oršum viršast hertar reglur og aukiš eftirlit frį mišju įri 2018 žegar hafa skilaš góšum įrangri.

Af öllu ofangreindu mį ljóst vera aš ég stend viš mķn fyrri orš. Hvort sem um ręšir starfsmenn Embęttis landlęknis til margra įra eša starfsmenn Lyfjastofnunar undir lok įrs 2018, žį er ekki įsęttanlegt aš tölfręšileg gögn séu tślkuš jafn žröngt og raun ber vitni. Aš sömu starfsmenn fari ķ framhaldinu ķ fjölmišla og lįti śt śr sér hluti į borš viš žaš sem MBL hefur eftir Mķmi Arnórssyni er algerlega ótękt.


Athugasemdir

Svęši

  • Til

     stušnings börnum

     

     og

     fulloršnum

     meš athyglisbrest, ofvirkni og skyldar raskanir